Vadovavimas.lt

Kassavaitinės DELFI TV laidos „Boso valanda su Jovaišu“ viešnia biochemikė dr. Urtė Neniškytė dar pokalbio pradžioje prisipažįsta, kad prieš devynerius metus išvykusi studijuoti doktorantūros jau žinojo, kad moksline veikla užsiims ne pasaulinio lygio laboratorijose, o įgijusi norimą išsilavinimą, grįš ir darbus tęs Vilniuje. Šiuo metu U. Neniškytė daugiausia dirba molekulinės neurobiologijos srityje.

„Vis labiau domėtis neuromokslu pradėjau palaipsniui nuo doktorantūros studijų. Mane dominantys klausimai yra susiję su tuo, kaip veikia mūsų smegenys, kas jose vyksta, jų vystymosi procesai ir kaip smegenų tinklai optimizuojami. Jeigu turi tinklą, kuris yra per tankus, iš jo reikia išjungti tas nereikalingas jungtis. Mane ir domina tie mechanizmai, kuriais yra atrenkamos reikalingos ir nereikalingos jungtys. Šio proceso pirmoji banga vyksta vaikams nuo 6 mėnesių iki 6 metų, o antra banga – paauglystėje“, – dominačias sritis pristatė mokslininkė.

U. Neniškytė laidoje pasakoja, kad žmonių motyvacija yra pagrįsta matomu tikslu ir tuo, kokio atlygio tikimąsi jo pasiekus. Jeigu tikslas nėra aiškus, anot mokslininkės, smegenys negali pereiti į motyvuotą būseną. Atlygio lūkestis, pasak lados dalyvės, taip pat svarbus, nes kuo didesnis lūkestis, tuo lengviau žmogui tapti motyvuotam.

„Jeigu lūkestis nėra patenkinamas, kas yra labai svarbu, žmonių smegenyse vyskta tie patys procesai, kurie vyksta bausmės atveju. Pavyzdžiui, jeigu aš vykdau kažkokią užduotį ir tikiuosi premijos, kurią, atlikęs užduotį ir gaunu, mano smegenys sako, viskas buvo gerai, kitą kartą daryk tą patį. Jeigu aš tikėjausi vienokios premijos, o gavau dvigubai didesnę, mano smegenys sako, tai bent! Net nepagalvojau. Tai tikrai reikia kartoti ir kitą kartą, darom ir darom, labai gerai. Bet jeigu aš gaunu tik pusę žadėtos premijos, mano smegenys demotyvuojasi. Ir netgi ne pusiau, tai prilyginčiau lygiai tam pačiam dalykui, jeigu man lieptų susimokėti baudą“, – apie procesus, vykstančius žmogaus smegenyse, pasakoja U. Neniškytė.