Vadovavimas.lt

Pokalbio pradžioje laidos vedėjas S. Jovaišas domisi, kas gi atsitiko, kad po Vilniaus oro uosto uždarymo rekonstrukcijai Kaune apsilankę oro linijų keleiviai džiaugiasi buvę nustebinti nepriekaištingo ir sklandaus aptarnavimo. „Pradžioje žmonės galvojo, kad viskas bus blogai. Kas mus palaidojo, kas atleido iš darbo, kitiems mes jau nebeegzistavome kaip organizacija. Tada buvo tylos, susikaupimo etapas ir išvažiavome visai į kitą formatą. Šnekant, kas atsitiko, kodėl čia taip viskas įvyko, aš tai galvoju yra 60 proc. natūralios jėgos, nes viskas taip ir turėjo vykti. Aviacijoje gana įprastas dalykas, tai, jog viskas vyksta pagal iš anksto nustatytą procesą. Jis identifikuojamas ir turi iš karto važiuoti. Praleidus kažkurį etapą turi grįžti ir vėl pradėti nuo pradžių“, – sėkmingą Kauno oro uosto funkcionavimo priežastįįvardiją G. Almantas. Lietuvos oro uostų vadovas pasakojo, kad, bene didžiausias iššūkis su kuriuo teko susidurti – viešieji pirkimai, kurių viso Vilniaus oro uosto atnaujinimo metu buvo daugiau negu 40. „Visus juos reikėjo atlikti. Pagal visas procedūras, su tam tikrais laikais, skaidriai, atvirai. Gauti geriausią kainą, pasiūlymą turbūt viešųjų pirkimų sistema Lietuvoje nėra pritaikyta tokių projektųįgyvendinimui“, – atvirai pasakojo laidos svečias. Pokalbis apie visus pasiruošimo etapus, veiklą ir procesų vadybą, darbuotojų motyvaciją bei ateities planus – laidoje „Boso valanda su S. Jovaišu“. Beje, galbūt daugelis net nesusimastė, kad Vilniaus oro uosto apskritai buvo galima neperkelti į Kauną. Kas būtų nutikę, jei pagrindinis šalies oro uostas būtų tiesiog laikinai uždarytas? Atsakymai laidoje.